Ieškoti
  • Ambra 007

Leidžiamas narcisizmo laispnis?

Atnaujinta: 2021-04-29

Praktiniame gyvenime daugelis itin sėkmingų žmonių demonstruoja asmenybės bruožus, kurie gali būti laikomi narciziškais. Didybę, neregėtos sėkmės fantazijas, ypatingumo pojūtį galima laikyti teigiamais bruožais, rodančiais pozityvų savęs suvokimą ir optimistinius lūkesčius. Taigi, galbūt "narcizai" gali ir mus ko nors išmokyti?


Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove DSM-5 (APA, 2013) narcisistinis asmenybės sutrikimas apibūdinamas kaip visa apimantis asmenybės didybės modelis (pasireiškiantis fantazijoje ar elgesyje), nuolatinių pagyrų ir liaupsių poreikis bei empatijos stoka, prasidedanti nuo pilnametystės ir pasireiškiantis įvairiuose kontekstuose. Visuomenėje populiarusis narcisizmo apibrėžimas paprastai vartojamas siekiant apibūdinti asmenį, turintį arogancijos bruožų, pernelyg aukštai mąstantį apie save, susikoncentravusį į save ir besivadovaujantį paviršutiniškomis vertybėmis. Klinikinis sutrikimas diagnozuojamas, jei asmuo atitinka šiuos kriterijus, kaip nurodyta penkiuose (ar daugiau) iš toliau išvardintų kriterijų: 1. Jaučiamas grandiozinis savęs suvokimas (pvz., perdedant pasiekimus ir talentus, tikintis būti pripažintu pranašesniu už kitus be adekvačių pasiekimų). 2. Svaigimas neribotos sėkmės, galios, svarbos, žavesio ar idealios meilės fantazijomis. 3. Tikėjimas esant "ypatingu" ir unikaliu todėl galintis būti suprantu tik kitų tokių pat ypatingų ar aukšto statuso žmonių (ar institucijų) arba privalėjimas būti kažkokiu būdu susietam su jais. 4. Reikalavimas pernelyg didelio susižavėjimo. 5. Ypatingų privilegijų reikalavimas (t. y. žmogus tikisi, kad aplinkiniai jį traktuos ypatingai palankiai, ar visi jo lūkesčiai bus patenkinti). 6. Yra tarpasmeniškai išnaudojantis (t. y. naudojasi kitais, kad pasiektų savo tikslus). 7. Empatijos trūkumas: nenori atpažinti ar tapatintis su kitų jausmais ir poreikiais. 8. Dažnai pavydi kitiems arba mano, kad kiti jam pavydi. 9. Rodo arogantišką, išpuikusį elgesį ar požiūrį. Kaip galima suprasti, narcisistinė asmenybė yra rimtas psichikos sutrikimas, sukeliantis kančias tiek: pačiam "narcizui" (dažnai žmogus neįsisąmonina, kad jo problemų priežastis yra jo paties elgesys ir nuostatos), tiek "aukai" - jo artiemiesiems, kitiems jį supantiems žmonėms. Narcisistinis asmenybės sutrikimas taip pat siejamas su nervine anoreksija ir narkotinių medžiagų vartojimo sutrikimais (ypač susijusiais su kokainu (APA, 2013). Asmuo, turintis narcisistinį asmenybės sutrikimą, dažnai ieško dėmesio, ypatingai kada sulaukiamas dėmesys kuomet juo žavimasi. Kita vertus, didybę, fantazijas, ypatingą jausmą galima laikyti teigiamais bruožais, rodančiais teigiamą savęs įvaizdį su optimistiniais lūkesčiais dėl savo ateities. Tiesą sakant, praktiniame gyvenime daugelis labai sėkmingų asmenų demonstruoja asmenybės bruožus, kurie gali būti laikomi narciziškais. Tik tada, kai šie bruožai yra nelankstūs, netinkami ir neadekvatūs situacijai ir sukelia didelį funkcinį asmens sutrikimą ar subjektyvią kančią, galima diagnozuoti narcisistinį asmenybės sutrikimą (APA, 2013).

Taigi, ar egzistuoja teigiami narcisizmo bruožų, kuriuos galėtume pasiskolinti iš narcisisto? Kokia taktiką galima pritaikyti sau norint būti labiau pasitikinčiais savimi ir susilaukti daugiau sėkmės?

"Narcizas", visų pirma, yra pats savo mažos/didelės visatos karalius. Jis nuolat siekia tai įrodyti. Jis tuo nė kiek neabejoja. Mes galime pasimokyti iš narcizo begalinio pasitikėjimo tapdami savo pačių didžiausiais gerbėjais, fanais. Visa mūsų patiriama patirtis yra pasekmė mūsų įsitikinimų apie save ir pasaulį, kaip moko kognityvinė terapija (KT), arba kognityvinė elgesio terapija (KET), kurios pradininkas 7-ajame dešimtmetyje tapo dr. Aaronas T. Beckas. Pagal KET, jei puoselėsime teigiamus ir save įgalinančius įsitikinimus, veiksmai, kurių imamės, greičiausiai atneš teigiamus rezultatus. Jei mes nuolatos abejojame savi, savo verte, jėgomis, tikėtina, kad galiausiai neturėsime net motyvacijos pradėti siekti geresnių dalykų savo gyvenime. Štai kodėl svarbu nuolat tikrinti, kokie yra mūsų įsitikinimai. Pasipraktikuokime:


✅ Ar tikiu, kad galiu pasiekti savo tikslus, esu vertas geriausių dalykų gyvenime? Jei taip, ar jūs veikiate pagal savo įsitikinimus?


✅ Ar teikiu pirmenybę savo tikslams pasiekti užuot tenkinus kitų poreikius?

✅ Ar galiu lygiuotis entuziazmu savo gyvenimui, kiek kad "serga" Kauno Žalgirio fanai dėl savo komandos?

✅ Ar man yra įdomesnis mano gyvenimas nei kitų?

✅ Ar aš linkęs praleisti laiką ir energiją d ar net pavydėti kitiems žmonėms, o ne dirbti savo tinkamumą, grožį ir gerovę?

✅ Ar aš linkęs praleisti laiką ir energiją sekdamas, žavėdamasis ar net pavydėdamas kitiems žmonėms, užuot dirbęs savo kūno rengybos, grožio, gerovės ir kitose srityse?

✅ Ar mano laikas lyg lazeriu sutelktas į mano projektus ir augimą, ar netikslingai išbarstomas?

✅ Ar linkstu įsivelti į žalingus įpročius ar sekinančiussantykius?

✅ Ar aš vienas iš tų suaugusių idealizuojančius kitus žmones užuot pats sau tampant autoritetu? Priežastis, kodėl mes žavimės, sekame ir idealizuojame kitus, paviršutiniškai pažįstamus žmones, yra dėl suvokiamos magiškos "auros" - kuomet nesivadovaujame racionaliu, skeptišku mąstymu bandydami įžvelgti giliau, o priskiriame jiems tam tikras "etiketes" kaip nepaprasta sėkmė, nepriekaištingi genai, nenusakomas įgimtas talentas.. Klijuodami etiketes kitiems (o kartu ir sau) pasilengviname sau pasaulio suvokimą, tačiau nesąmoningai atsisakome matyti sunkų darbą, atsidavimą ir tikėjimą savimi, stovintį už kiekvieno sėkmingo individo. Etiketavimas tik dar labiau padidina prarają tarp "Jų" ir "manęs" ir atitolina trokštamus idealus. Tiesa ta, kad aš asmeniškai, iš savo darbo patirties mados ir pramogų industrijoje, turiu galimybę artimai susipažinti su daugeliu žinomų personažų. Pažįstu jų chirurgus, jų įtakingus ryšius, apsėdimą sėkme ir net jų vidinius demonus, kuriuos jie taip gerai slepia. Ko paprastas, nesaugus ir mažo saviveiksmingumo jausmo žmogus galėtų pasimokyti iš narcizo tai ambicingumas ir perdėtas pasitikėjimas savimi, kuris, kaip taisyklė dažnai veda prie didelių pasiekimų. Daug daugiau siekių ir svajonių tampa įmanoma, jei mes tikime savimi ir drąsiai einame link to. Jokių stebuklingų tablečių, jokios slaptos formulės, tik teisinga mąstysena ir strategija. Šiuo straipsniu neskatinu tapti narcizais, bet tik pasikolinti jų kai kuriuos hiperbolizuotus bruožus, kurie yra bendri taip pat žmonėms, turintiems didelę savigarbą. Sveikas pasitikėjimas iš esmės skiriasi nuo patologinio, nes tikrai pasitikinčio žmogaus savivertė nėra taip stipriai priklausoma nuo kitų, jis yra tvirtas ir stabilus, todėl nereikia dirbtinio savęs "kėlimo", kad išlaikyti ego. Narcisizme žmogus yra priklausomas nuo kitų, kad išlaikytų stabilią savo vidinę pusiausvyrą, tačiau tuo pačiu metu jis jaučia poreikį atitolti nuo jų, nes japlinkiniai kelia pavojų jo psichiniam saugumui (Quattrini et al., 2013).

Ir nors minėjome, kad narcizui būdingos ambicijos ir pasitikėjimas gali lemti didelius pasiekimus, tačiau narcisistinio asmenybės sutrikimo atveju veiklos rezultatai gali būti sutrikdyti dėl kritikos iš aplinkos ar pralaimėjimo netolerancijos. Trapi narciszo šerdis yra visų jo naudojamų gynybų ir kompensacinių strategijų priežastis. Jis stengiasi sukurti grandiozinis savęs įvaizdį, kad tuokiu būdu galėtų jaustis saugiai ir net nepastebi kaip tam išleidžia begalinį energijos kiekį jam išlaikyti baiminandamasis būti "demaskuotu". Kartais narcizo profesinė veikla gali būti labai ženkliai sutrukdyta, nes dėl nenoro rizikuoti situacijose, kur reikia varžytis su kitais ar bet kur kitur kur egzistuoja pralaimėjimo galimybė (APA, 2013). Narcizistinio asmenybės sutrikimo tema yra ypač aktuali šiomis dienomis, nors kartais tai nėra akivaizdu, nes gali pasireikšti "paslėpto" narcizismo pavidalu, todėl tai verta aptarti kituose straipsniuose.. Apibendrinant straipsnį, sveikas pasitikėjimas savimi yra tarp savęs išpūsto didybės ir save nurašančio pesimizmo, kurie abu yra atitrūkę nuo realybės ir sukelia beprasmes kančias. Sveikas būdas yra susiję su realistišku situacijos nagrinėmu ir darbu su tomis mūsų dalimis, kurias reikia tobulinti. Taip išsivysto stiprus ir stabilus asmenybės branduolys ir nebelieka motyvo save "kelti", siekiant atrodyti geriau nei realybėje, nei idealizuoti kitus, dėl to kuo jie nėra, kad pateisinti mūsų motyvacijos ir ambicijų trūkumą tapti tuo, kuo mums lemta tapti.






LITERATŪRA




44 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską