Ieškoti
  • Ambra 007

Esmės ieškojimas

Atnaujinta: 2021-04-29


Šiandien norėčiau pakalbėti apie gyvenseną pusiausvyroje. Kartais gyvenimas verčia kurį laiką save išvesti iš pusiausvyros, kad pasiektume tam tikrus tikslus. Sunku pasiekti ypatingą sėkmę gyvenant visiškai subalansuotą gyvenimą. Tačiau ar subalansuotas gyvenimas gali padėti pasiekti tvarią sėkmę ir laimę ilguoju laikotarpiu?


Kai klientai kreipiasi į mane prašydami patarimo dėl santykių sunkumų, nuotaikos problemų, depresijos, motyvacijos stokos ar kitų psichologinio pobūdžio simptomų, aš visada stengiuosi įvesti holistinį požiūrį į šią problemą. Labai įdomu, nes problemos nagrinėjimas ir jos analizavimas pats savaime gali atskleisti jos sprendimą. Žmogaus protas neegzistuoja vakuume ir turiu nuvilti tuos, kurie tikisi pagerinti savo psichologines būseną vien tik filosofiškai nagrinėdamo savo vidinio pasaulio sampratas. Žmogaus protas yra kūne, o kūnas gyvena socialinėje aplinkoje. Mes negalime į šiuos kintamuosius žiūrėti izoliuotai vienas nuo kito. Tai vadinama biopsichosocialine perspektyva.

Norint žvitraus proto, stabilios nuotaikos, sutelkto mąstymo, sveikas ir pailsėjęs kūnas yra būtina sąlyga. Nors nesu kineziterapeutė mitybos specialistė ar asmeninė trenerė, kad galėčiau patarinėtii dėl šių kintamųjų, šiuolaikinė psichologija tiria vis daugiau proto funkcijų ir fizinio kūno sąsajų, todėl gerai apmokytiems psichologams tenka atsakomybė šviesti savo klientus apie sveikos gyvensenos principus. Pavyzdžiui, kad ir kaip neįtikėtinai tai skamba, tačiau daugybė tyrimų rodo, kaip gerai subalansuota mityba (papildymas vitaminu D ir omega-3 riebalų rūgštimis) gali sumažinti arba visiškai išgydyti tokias sunkias psichinės sveikatos būkles kaip depresija (Milaneschi et al., 2019). Sveikame kūne- sveika siela! O kaip su socialinėmis sąveikomis? Žmonės yra socialinės būtybės, o sveikai būsenai palaikyti reikia sveikos ir palaikančios socialinės aplinkos, įskaitant draugystes ir kitus artimus žmones, galinčius patenkinti socialinių ryšių, kokybiškų santykių poreikius. Tokio pobūdžio aktualijos vis dažniau kėlė nerimą per pastaruosius saviizoliacijos lperiodus, kai dėl socialinio atsiribojimo, socialinės izoliacijos (vienatvės) žmonės neturėjo pakankamai galimybių palaikyti ir megzti naujus kokybiškus ryšius su žmonėmis. Vieniši pagyvenę žmonės, vaikai, be mokyklų praradę kertines socializacijos galimybes, baime ir panika užterštas bendravimas ir toliau didina psichinės sveikatos pagalbos ieškančių žmonių skaičių.

Ir kaip pasakytų garsusis psichologas Albertas Ellis: „Keldami ažiotažą dėl problemų, jas dar labiau pabloginame“, lieka naudinga paminėti, kad visada svarbu ieškoti alternatyvių būdų kaip puoselėti sveikus žmogiškus ryšius, arba, jei reikia, ieškoti pagalbos kaip kad psichologinė pagalba internetu (Magai and Haviland-Jones, 2002). Tinkamai rūpinantis kiekvienu proto, kūno ir socialinės sąveikos modelio komponentu gali padėti sukurti sveiką gyvenimo pusiausvyrą pasiekiant subalansuotą ir pasitenkinimą keliantį gyvenimą

Bet ką daryti, jei asmuo yra įstrigęs vienoje konkrečioje savo gyvenimo sferoje, dėdamas į ją visas savo jėgas ir psichinius išteklius? Pavyzdžiui, pernelyg griežta koncentracija į savo kūną, jo trūkumus išprovokuoja kūno dismorfinius sutrikimus (susirūpinimą dėl vieno ar kelių suvokiamų fizinės išvaizdos trūkumų ar defektų, kurie nėra pastebimi ar kitiems atrodo nežymūs (APA, 2013)) arba valgymo sutrikimus. Plastinės chirurgijos epidemija atskleidžia gilų nepasitenkinimą savimi, kuris, kaip paradoksas, save „susitvarkius“ ne tik neišnyksta, bet su laiku tik dar labiau pasunkina vis giliai tūnančias psichologines problemas ir pasireiškiančius simptomus. Žmogaus protas linkęs šokinėti į kraštutinumus: ant vieno poliaus matome savo kūno poreikių, sveikatos ir fizinio pasirengimo ar tinkamos higienos nepaisymą. Kartais tai pasireiškia kaip elementarus apsileidimas, kuris, tinkamai išspręstas, dažnai padeda palengvinti socialines sąveikas ir tiesiog pagerina žmogaus nuotaiką. Kitoje kraštutinumo pusėje galime pamatyti pernelyg apsėstus asmenis (kūno dismorfinis sutrikimas yra susijęs su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS), nerimo sutrikimu), kurie demonstruoja nerimą dėl savo kūno defektų, sveikatos ar svorio. Tokių pacientų nerimas ir kančia pasireiškia nesuskaičiuojamais būdais, kaip „suvalgytų šaukštų skaičiavimas“, begalinių valandų praleidimas sporto salėje, pinigų investavimas norint pakeisti savo suvoktus „trūkumus“. Svarbu pabrėžti, kad kalbame apie rimtus psichinės sveikatos sutrikimus, kurių kilmė nėra visiškai žinoma. Viena teorija teigia, kad problemos išprovokavimas nulemtas tam tikrų neuromediatorių (cheminių medžiagų, kurios padeda smegenų nervų ląstelėms siųsti pranešimus viena kitai). Kūno dismorfinis sutrikimas ir kitos susijusios būklės dažnai pasireiškia žmonėms, turintiems kitų psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip klinikinė depresija ir nerimo sutrikimas, kas padeda palaikyti biologinės kilmės sutrikimų teoriją.

Nepaisant neginčijamo biologinio pagrindo įtakos daromo šioms ligoms, intuityvus požiūris pabrėžia visuomenės standartų vaidmenį ir socialinį spaudimą, kuris padidina pernelyg didelį susirūpinimą savo kūnu. Žema pažeidžiamų asmenų savivertė gali transformuoti nebylų bendraamžių ir visuomenės spaudimą į obsesijas ir nepasitenkinimą savo kūnu. Puikus minėtų sutrikimų gydymo būdas - kognityvinė elgesio terapija, kuri gali padėti sušvelninti simptomus, pakeičiant disfunkcinį asmens mąstymą, diskutuojant apie sveiką ir realistišką savo kūno suvokimą. Asmens tikrovė priklauso nuo jo perspektyvos. Pavyzdžiui, realiame gyvenime galime pastebėti, kad, nepaisant labai savotiškų ir visuomenėje laikomų ne tobulais veido bruožų, daugelis „Oskarą“ pelniusių aktorių (prisiminkite Adrien Brody, Nicolas Cage, Forest Whitaker, Gerard Depardieu veidus) yra ne chirurgo skalpelio sukurti nepriekaištingi gražuoliai, bet paprasčiausi žmonės su kuriais lengva susitapatinti, kurie, pirmiausia, išmoko priimti save su unikaliais privalumais ir trūkumais, kas savo ruožtu nuvedė į didžiulę sėkmę, rodančią, kad kai save mylime ir priimame nesąlygiškai, aplinkiniai yra linkę atsakyti mums tuo pačiu.

Mes daug kalbėjome apie kūną, tačiau tie patys principai galioja mūsų mąstymo, ar socialinės asferos sritims. Pavyzdžiui, perdėtas rūpinimasis kitų poreikiais ir ribų nebuvimas bandant būti Motina Teresė ar Padre Pio, neatsižvelgiant į savo poreikius, galiausiai išeikvoja asmens psichinius, emocinius išteklius, gali sukelti depresiją ar irzlumą kitiems, kurie, savo ruožtu, suvokiami kaip nedėkingi už jiems suteiktą pasiaukojimą ir tai galiausiai sugadina santykius ir paskatina socialinę izoliaciją.


Kita vertus, perdėtas dėmesys sau, egocentriškumas neatsižvelgiant į kitų poreikius gali taip pat išprovokuoti konfliktus vedančius į tokio asmens socialinę izoliaciją.
Ignoruojant psichikos sveikatą, gerai pasvertus, sąmoningus sprendimus mūsų sąmonėje gali sukelti chaosą ir nepataisomus sprendimus. Kita vertus, buvimas užstrigusiam savo mąstyme, negebėjimas apsispręsti paralyžiuoja mąstymą, paverčia mus savo proto kaliniais ...

Apibendrinant galima pasakyti, kad visos trys asmenybės sritys yra vienodai svarbios žmogaus gerovei. Įvairaus pobūdžio problemos gali kilti žmogaus gyvenime, kai jis sąmoningai ar nesąmoningai apleidžia vieną ar kelias iš šių sričių, arba pernelyg daug dėmesio skiria kai kurioms iš jų, kas, ruožtu, beveik visada išprovokuoja nepageidaujamus psichologinius simptomus. Mokymasis suvokti save kaip veiksnų, daugialypį, bet gerai integruotą individą, žmogus gali pasiekti taip trokštamą pusiausvyrą, žydinčiu visuose jo gyvenimo aspektuose: sąmoningu mąstymu, sveiku kūnu, pasvertomis ribomis socialinių sąveikų metu. LITERATŪRA:


  • American Psychiatric Association. Diagnostic and statistical manual of mental disorders. 5th ed. Washington, DC: American Psychiatric Association Pub; 2013

  • Magai C. and Haviland-Jones, J. (2002). The Hidden Genius of Emotion: LifespanTransformations of Personality. Cambridge: Cambridge University Press

  • Milaneschi, Y. ( 1 ), Peyrot, W. J. ( 1 ), W.J.H. Penninx, B. ( 1 ), Nivard, M. G. ( 2 ), Mbarek, H. ( 2,3 ), & Boomsma, D. I. ( 2 ). (n.d.). A role for vitamin D and omega-3 fatty acids in major depression? An exploration using genomics. Translational Psychiatry, 9(1). https://doi.org/10.1038/s41398-019-0554-y.


 

121 peržiūra0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską